Prekybos strategijos besivystančių rinkų specializacijos apžvalgoje.
Turinys
Pažangus, tvarus ir integracinis augimas 9 3. Ryšiai, kurių trūksta, ir kliūtys 20 4. Įveiksime krizę imdamiesi pirmų žingsnių m. Rezultatų siekti tvirtesniu valdymu 27 6. Veikti sėkmingai Europa gali veikdama išvien — kaip Sąjunga.
Mums reikalinga strategija, kad krizę įveiktume dar labiau sustiprėję ir kad ES ūkis taptų pažangus, tvarus ir integracinis, taip pat būtų užtikrintas aukštas užimtumo lygis, našumas ir socialinė sanglauda.
Besivystančių šalių samprata ir klasifikavimas besivystančių šalių apžvalga
Europos strategija — tai XXI amžiaus Europos socialinio rinkos ūkio vizija. Šioje strategijoje iškelti trys vienas kitą papildantys prioritetai: - pažangus augimas: žiniomis ir inovacijomis pagrįsto ūkio vystymas.
ES turi nuspręsti, kokia ji nori būti m. Šie tikslai yra tarpusavyje susiję ir itin svarbūs, kad visa strategija būtų sėkmingai įgyvendinta. Siekdama užtikrinti, kad prekybos strategijos besivystančių rinkų specializacijos apžvalgoje valstybė narė m.
Europos strategiją pritaikytų prie savo konkrečios padėties, Komisija siūlo šiuos ES tikslus paversti nacionaliniais tikslais ir gairėmis. Šie tikslai atspindi tris prioritetus — pažangų, tvarų ir integracinį augimą, tačiau nėra baigtiniai.
Kad jie būtų įgyvendinti, reikės įvairių veiksmų nacionaliniu, ES ir tarptautiniu lygmeniu. Šios septynios pavyzdinės iniciatyvos įpareigoja ir ES, ir valstybes nares. Kliūtims šalinti ir m. Europos strategijos tikslams įgyvendinti bus pasitelktos ES lygio priemonės — bendroji rinka, finansiniai svertai ir išorės politikos priemonės. Komisija, kaip neatidėliotiną prioritetą, numato veiksmus, kurių būtina imtis rengiant pasitraukimo strategiją, pertvarkyti finansų sistemą, užtikrinti biudžeto konsolidavimą siekiant ilgalaikio augimo ir stiprinti veiksmų derinimą Ekonomikos ir pinigų sąjungoje.
Kad būtų pasiekta rezultatų, bus būtinas tvirtesnis ekonomikos valdymas.
Besivystančių šalių teoriniai aspektai.
Europos strategija bus pagrįsta dviem ramsčiais: pirmiau apibrėžtas teminis požiūris, apimantis prioritetus ir pagrindinius tikslus; šalių rengiamos ataskaitos, padėsiančios valstybėms narėms parengti strategijas, kad būtų grįžta prie tvaraus augimo ir viešųjų finansų. Bus parengtos ES lygmens integruotos gairės, kuriose bus apžvelgta ES prioritetų ir tikslų aprėptis.
Kiekvienai valstybei narei bus parengtos konkrečios rekomendacijos. Jeigu į jas nebus tinkamai atsižvelgiama, gali būti siunčiami įspėjimai dėl politikos krypčių. Ataskaitos dėl m. Europos strategijos ir Stabilumo ir augimo pakto vertinimo bus rengiamos tuo pačiu metu, tačiau priemonės bus atskirtos ir bus išlaikytas Pakto vientisumas. Už naująją strategiją visiškai atsakinga bus Europos Vadovų Taryba, jai naujoje strategijoje suteikiamas labai svarbus vaidmuo.
Komisija stebės tikslų įgyvendinimo pažangą, sudarys sąlygas keistis informacija apie taikomą politiką, rengs pasiūlymus dėl veiklos ir skatins ES pavyzdinių iniciatyvų įgyvendinimą.
Europos Parlamento funkcija bus skatinti piliečius susitelkti, jis taip pat dalyvaus bendrai priimant su pagrindinėmis iniciatyvomis susijusius teisės aktus.
- Yra dvejetainiai parinkčių robotai
- Grafico bollinger juostos
- Etoro dvejetainių parinkčių platforma
- Aicpa akcijų pasirinkimo sandoriai
- Kaip padaryti kad pinigai bt lengvi
- Strateginiai žaidimai nemokamai atsisiųsti pilną kompiuterio versiją
Šis partnerystės požiūris turėtų būti taikomas ir ES komitetams, šalių parlamentams ir nacionalinės, vietos ir regionų valdžios institucijoms, socialiniams partneriams, suinteresuotosioms šalims ir pilietinei visuomenei, kad visi dalyvautų įgyvendinant viziją. Komisija siūlo Europos Vadovų Tarybai kovo mėn. Komisija taip pat laukia Europos Parlamento nuomonės ir paramos, kad m.
Europos strategija būtų sėkmingai įgyvendinta. Per pastarąjį dešimtmetį pasiektų ekonomikos augimo ir naujų darbo vietų kūrimo rezultatų kaip nebūta: m.
52010DC2020
Krizė smarkiai sukrėtė milijonus piliečių ir atskleidė kai kuriuos esminius mūsų ūkio trūkumus. Krizė apsunkino užduotį ateityje užtikrinti ekonomikos augimą. Vis dar trapi mūsų finansų sistema trukdo ūkiui atsigauti, nes įmonėms ir namų ūkiams sunku skolintis, leisti ir investuoti pinigus.
Mūsų augimo potencialas per krizę sumažėjo perpus. Kyla pavojus, kad dėl netikrumo, vangios paklausos ir finansavimo trūkumo perniek nueis daug investicijų planų, gabumų ir idėjų. Atskleisti Europos struktūriniai trūkumai Įveikti krizę būtina nedelsiant, tačiau svarbiausia nebandyti grįžti į tokią padėtį, kokia buvo iki krizės. Dar iki krizės daugelyje sričių Europos pažanga nebuvo tokia sparti, kaip kitur pasaulyje: - vidutinis Europos augimo rodiklis buvo struktūriškai žemesnis už mūsų pagrindinių ekonomikos partnerių rodiklius daugiausia dėl našumo augimo atotrūkio per pastarąjį dešimtmetį.
Daugeliu atvejų tai lėmė skirtingos verslo struktūros ir mažesnės investicijos į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą bei inovacijas, nepakankamas informacinių ir ryšių technologijų naudojimas, kai kurių visuomenės sluoksnių nenoras priimti inovacijas, patekimo į rinką kliūtys ir ne tokia dinamiška verslo aplinka.
Demografinio sprogimo kartos atstovai netrukus sulauks pensinio amžiaus, todėl nuo — m.
Mokslo kryptys
ES dirbančiųjų skaičius pradės mažėti. Vyresnių negu 60 m. Dėl mažesnio dirbančių gyventojų skaičiaus ir didesnės pensininkų dalies mūsų socialinės apsaugos sistemoms teks papildoma našta. Daugėja pasaulinio masto uždavinių Europai būtina šalinti vidinius struktūrinius trūkumus, tačiau privalu atsižvelgti ir į iki kito dešimtmečio pabaigos daug permainų patirsiantį pasaulį: - Mūsų ūkiai vis glaudžiau susiję.
Europa ir toliau naudosis savo, kaip vieno iš atviriausių ūkių pasaulyje, privalumais, tačiau konkurencija su išsivysčiusiomis ir besiformuojančios ekonomikos šalimis tampa vis nuožmesnė. Tokios šalys, kaip Kinija ar Indija, itin daug investuoja į mokslinius tyrimus ir technologijas, siekdamos pranokti konkurentes ir savo pramonę iškelti į pasaulio ūkio piramidės viršūnę.
Taip didėja konkurencinis spaudimas kai kuriems mūsų ūkių sektoriams, tačiau kiekviena grėsmė taip pat yra galimybė tobulėti. Dėl tokių šalių vystymosi Europos įmonėms atsiveria naujų rinkų. Lengvai dalijamos paskolos, trumpalaikių rezultatų siekis ir pernelyg didelė rizika finansų rinkose visame pasaulyje paskatino spekuliacijas, o jos savo ruožtu išpūtė augimo burbulą ir smarkiai sutrikdė pusiausvyrą.
Forex strategija \
Europa pasiryžusi ieškoti pasaulinio masto sprendimų, kad finansų sistema būtų veiksminga ir tvari. Dėl didelės priklausomybės nuo tokio iškastinio kuro, kaip nafta, ir neefektyvaus žaliavų naudojimo vartotojai ir įmonės kenčia nuo didelių kainų šuolių, kurie gali kelti pavojų mūsų ekonominiam saugumui ir didinti klimato kaitos poveikį.
Pasaulio gyventojų skaičiui išaugus nuo 6 mlrd.
ES turi toliau veikti išvien su kitomis pasaulio dalimis siekdama pasauliniu mastu spręsti klimato kaitos problemas ir visoje Sąjungos teritorijoje taip pat įgyvendinti klimato ir energetikos strategiją, dėl kurios susitarta. Europa turi veikti, kad išvengtų nuosmukio Iš nūdienos krizės galime kai ko pasimokyti: - 27 ES valstybių narių ūkiai yra tarpusavyje priklausomi: krizė išryškino glaudžius ryšius ir vienų šalių ūkių kitiems daromą netiesioginį poveikį, ypač euro zonoje.
Kaip rodo pastarojo meto įvykiai, reformos arba jų trūkumas vienoje šalyje padarė poveikį kitų šalių ūkio rezultatams; be to, dėl krizės ir didelių valstybės išlaidų apribojimų kai kurioms valstybėms narėms sunkiau skirti pakankamą finansavimą pagrindinei transporto ir energetikos infrastruktūrai, kad ne tik būtų vystomas jų ūkis, bet ir kad jos galėtų aktyviai dalyvauti vidaus rinkoje.
Tai įrodėme imdamiesi bendrų veiksmų bankų sistemai stabilizuoti ir priimdami Europos ekonomikos atgaivinimo planą. Globalizuotame pasaulyje nė viena šalis negali savarankiškai įveikti sunkumų; - ES kuria pridėtinę vertę pasaulinėje arenoje. Tik veikdama išvien ES prekybos strategijos besivystančių rinkų specializacijos apžvalgoje daryti poveikį pasaulinio masto politikos sprendimams.
Tvirtesnį išorės atstovavimą turi lydėti tvirtesnis vidinis derinimas.
Krizės poveikis nebuvo vienkartinis smūgis, po kurio lengvai grįžome prie įprastos veiklos. Uždaviniai, kuriuos Sąjunga turi spręsti, sudėtingesni, nei prieš nuosmukį, o galimybės imtis veiksmų — ribotos. Be to, kitos pasaulio šalys taip pat nestovi vietoje. Sustiprėjusi didžiojo dvidešimtuko pozicija rodo, kad besiformuojančios ekonomikos šalių ekonominė ir politinė galia didėja. Europos laukia aiškus, tačiau sunkus pasirinkimas. Trys scenarijai Europai iki m.
Tvarus atsigavimas Europos visiškas grįžimas į ankstesnį ir gebėjimas pasiekti aukštesnį augimo lygį 2 scenarijus. Vangus atsigavimas [pic] Europa ilgam neteks gerovės, augimo pagrindas — suardytas 3 scenarijus. Prarastas dešimtmetis [pic] Europa ilgam neteks gerovės ir praras būsimo augimo potencialą Europa gali veikti sėkmingai Europa turi daug privalumų: galime pasikliauti mūsų žmonių talentu ir kūrybingumu, tvirta pramonės baze, gyvybingu paslaugų sektoriumi, klestinčiu, aukštos kokybės žemės ūkio sektoriumi, giliomis jūrinėmis tradicijomis, bendrąja rinka ir bendrąja valiuta, didžiausio prekybos bloko pozicija ir erdve, kurioje yra daugiausia tiesioginių užsienio investicijų.
Negana to, didžiuojamės tvirtomis vertybėmis ir demokratinėmis institucijomis, branginame ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą ir solidarumą, aplinką, mūsų kultūrinę įvairovę, pagarbą lyčių lygybei.
Daugelio valstybių narių ūkiai yra vieni novatoriškiausių ir labiausiai išsivysčiusių pasaulyje. Tačiau daugiausia galimybių veikti sėkmingai Europa turi veikdama išvien — kaip Sąjunga. Praeityje iškilus svarbiems uždaviniams, ES ir valstybės narės sugebėjo juos spręsti bendrai.
Praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje Europa sukūrė didžiausią pasaulyje bendrąją rinką ir bendrąją valiutą. Vos prieš kelerius metus užsibaigė Europos padalijimo era, kai į ES įstojo naujosios valstybės narės, o kitos valstybės ėmė rengtis narystei ar glaudesniems santykiams su Sąjunga. Per pastaruosius dvejus metus pagal Europos ekonomikos atgaivinimo planą įgyvendintais bendrais veiksmais pačiame krizės įkarštyje užkirstas kelias ekonomikos žlugimui, o mūsų socialinės apsaugos sistemos padėjo apsaugoti žmones nuo dar sunkesnių gyvenimo sąlygų.
Sunkmečiu Europa yra pajėgi imtis veiksmų ir priderinti savo ūkį ir visuomenę. Šiandien europiečių vėl laukia pokyčių metas, kai reikia prisitaikyti prie krizės poveikio, šalinti Europos struktūrinius trūkumus ir spręsti vis daugiau pasaulinio masto uždavinių.
Įveikti krizę reiškia žengti į naują ekonomikos vystymosi etapą.
Kad mums ir ateities kartoms ir toliau būtų užtikrinta aukšta sveiko gyvenimo kokybė, pagrįsta Europos unikaliu socialiniu modeliu, turime nedelsdami imtis veiksmų. Mums reikalinga strategija, kad ES ūkis taptų pažangus, tvarus ir integracinis, taip pat būtų užtikrintas aukštas užimtumo lygis, našumas ir socialinė sanglauda.
Tokia yra m. Europos strategija. Tai visoms valstybėms narėms parengta darbotvarkė, kurioje atsižvelgiama į skirtingus poreikius, skirtingą šalių pradinę padėtį ir nacionalinius ypatumus, kad būtų skatinamas visų ūkių augimas.
Prekybos strategijos besivystančių rinkų specializacijos apžvalgoje strategijos pagrindas turėtų būti trys prioritetai[1]: - pažangus augimas — žiniomis ir inovacijomis pagrįsto ūkio vystymas. Šie prioritetai papildo vienas kitą; tai XXI amžiaus Europos socialinės rinkos ekonomikos vizija. Kad būtų dedamos pastangos ir daroma pažanga reikiama linkme, laikomasi bendros nuomonės, kad ES turėtų bendrai susitarti dėl riboto skaičiaus pagrindinių tikslų, įgyvendintinų iki m.
Šie tikslai turėtų atspindėti pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo temą. Turi būti užtikrinta galimybė vertinti šių tikslų įgyvendinimo pažangą, jais turi būti atsižvelgta į skirtingą valstybių narių padėtį, jie turi būti pagrįsti pakankamai patikimais palyginti skirtais duomenimis.
Pagal šiuos reikalavimus atrinkti šie tikslai — juos būtina sėkmingai įgyvendinti iki m. Iškėlus šį tikslą pavyko atkreipti dėmesį, kad ir privatus, ir viešasis sektorius turi investuoti į MTTP, tačiau tokiu tikslu dėmesys sutelkiamas į įnašą, o ne į poveikį.
Būtina sudaryti geresnes MTTP sąlygas privačiam sektoriui Obuolių akcijų pasirinkimai yahoo — to bus siekiama įvairiomis šioje strategijoje pasiūlytomis priemonėmis.
Taip pat aišku, kad jei sujungtume išlaidas MTTP ir inovacijoms, išplėstume šių išlaidų aprėptį, o tai aktualu įmonių veiklai ir darbo našumo skatinimui. Šie tikslai yra tarpusavyje susiję. Pavyzdžiui, dėl geresnio išsilavinimo atsiranda daugiau galimybių įsidarbinti, o didėjant užimtumui mažinamas skurdas. Didesnis mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros pajėgumas, inovacijų skatinimas visuose ūkio sektoriuose ir tausesnis išteklių naudojimas padės didinti konkurencingumą ir skatinti naujų darbo vietų kūrimą.
Darbų pavyzdžiai
Investicijos į mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančias technologijas padės apsaugoti mūsų aplinką, kovoti su klimato kaita ir kurti naujas įmones ir darbo vietas. Šiems tikslams turėtų būti skirtas visų mūsų dėmesys.
Siekdami keisti požiūrį ir praktiką ES, kad įgyvendindami šiuos tikslus pasiektume rezultatų, turime pasitelkti tvirtą vadovavimą, įsipareigojimą ir veiksmingą įgyvendinimo mechanizmą.
Šie tikslai yra pavyzdiniai, tačiau ne baigtiniai. Jie atspindi Komisijos bendrą nuomonę, kokią ES, atsižvelgiant į svarbiausius kriterijus, ji norėtų matyti m. Kiekviena valstybė narė yra skirtinga, o 27 valstybes nares turinti ES yra kur kas įvairesnė nei prieš dešimtmetį. Komisija mano, kad, neatsižvelgiant į išsivystymo ir gyvenimo lygį, siūlomi tikslai yra aktualūs visoms, ir naujosioms, ir senosioms valstybėms narėms.
Investicijos į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, inovacijas, švietimą ir mažai išteklių naudojančias technologijas duos naudos tradiciniams ūkio sektoriams, kaimo vietovėms, taip pat daug įgūdžių reikalaujantiems arba paslaugų ūkiams. Tai sustiprins ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą. Europos strategiją pritaikytų prie savo konkrečios padėties, Komisija šiuos ES tikslus siūlo paversti nacionaliniais tikslais ir gairėmis, kuriuose būtų atsižvelgta į kiekvienos valstybės narės dabartinę padėtį ir jos užmojus įgyvendinti šiuos tikslus kartu su kitomis ES valstybėmis narėmis.
Valstybių narių veiksmams papildyti Komisija pasiūlys įvairių plačių užmojų ES lygio veiksmų, kad ES augimui ateityje būtų paklotas naujas, tvaresnis pagrindas. ES ir šalių pastangos turėtų papildyti vienos kitas. Pažangus augimas — žiniomis ir inovacijomis prekybos strategijos besivystančių rinkų specializacijos apžvalgoje ūkis Pažangus augimas reiškia stiprinti žinias ir inovacijas — ateities augimo varomąją jėgą.
Tam būtina gerinti mūsų švietimo kokybę, stiprinti mūsų mokslinių tyrimų rezultatus, skatinti inovacijų ir žinių perdavimą Sąjungoje, iki galo išnaudoti informacines ir ryšių technologijas, užtikrinti, kad novatoriškos idėjos virstų novatoriškomis prekėmis ir paslaugomis, kurios skatintų augimą, kokybiškas darbo vietas ir padėtų spręsti Europos ir pasaulio socialinius uždavinius.
Tačiau, kad būtų sėkmingai įgyvendinti, šie prekybos strategijos besivystančių rinkų specializacijos apžvalgoje turi būti derinami su verslumu, finansais, dėmesiu vartotojų poreikiams ir rinkos galimybėmis. Europa turi imtis veiksmų: - Inovacijos. Svarbu ne tik tai, kokios absoliučios sumos išleistos MTTP — Europa dėmesį turi sutelkti į išlaidų moksliniams tyrimams poveikį ir sudėtį, taip pat ES sudaryti geresnes MTTP sąlygas privačiam sektoriui.
Mūsų pažangių technologijų įmonių skaičius gerokai mažesnis, palyginti su JAV; tuo galima paaiškinti pusę mūsų atotrūkio nuo JAV. Ketvirtadalio moksleivių skaitymo įgūdžiai yra prasti, vienas iš septynių jaunuolių per anksti pasitraukia iš švietimo ir mokymo sistemos. Pagal Šanchajaus indeksą tik du Europos universitetai yra geriausių pasaulio universitetų dvidešimtuke. Pasaulinė informacinių ir ryšių technologijų paklausa vertinama 2 mlrd.
