Veiksmų prekybos strategija

Rinkos formavimo strategijos[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] Šios strategijos naudojasi atsitiktiniu kainų svyravimo principu — nepriklausomai nuo kainos augimo duotame laiko intervale dalis sandorių mažins finansinio instrumento kainą palyginus su praeitomis reikšmėmis ir, atvirkščiai, instrumento kainos kritimo atveju dalis sandorių didins finansinio instrumento kainą palyginus su praeitomis reikšmėmis. Tokiu būdu strategijos naudotojui sėkmingai parinkus pavedimų kainas, galima pigiai pirkti ir brangiai parduoti nepriklausomai nuo trendo krypties.

Sekimas trendu[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] Sekimo trendu angl.

Dvejetainių opcionų strategija su kainos veiksmu - Dvejetainių opcionų brokeris:

Trend Following strategija — tai strategija, kai bandoma pasinaudoti ilgalaike, vidutinės trukmės ar trumpalaike rinkos judėjimo tendencija. Strategija gali būti naudojama tiek akcijųtiek ateities sandorių rinkosetiek rinkai kylant, tiek krentant t. Spekuliantai, naudojantys šią strategiją, mėgina nuspėti rinkos kryptį ir nustatyti palankiausius pirkimo ar pardavimo signalus, naudodami dabartinės kainos rinkoje skaičiavimus, slankiuosius kainos vidurkius bei rėžių, kuriuose svyruoja kaina, galimus pramušimo taškus.

Spekuliantainaudojantys šią strategiją, nesiekia nuspėti tikslios kainos, jie tiesiog įeiną į rinką, kai mano, kad rinka įgauna tam tikrą kryptį, ir iš jos išeina, kai mano, jog ši kryptis keičiasi [30]. Porinė prekyba[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] Porinės prekybos angl.

Algoritminė prekyba – Vikipedija

Pair Trading strategija yra neutrali rinkos svyravimams pirkimo-pardavimo strategija, leidžianti spekuliantams uždirbti iš trumpalaikių panašių vertybinių popierių kainų neatitikimų. Strategijos esmė yra sekti du istoriškai koreliuojančius vertybinius popierius ir kai ši koreliacija susilpnės, pavyzdžiui vienos akcijos kaina pakils, o kitos — nukris, parduoti kylančią akciją ir pirkti krintančią akciją, tikintis, kad įprastas skirtumas tarp šių akcijų atsistatys.

Šios bendrovės parduoda panašų produktą ir istoriškai jų akcijų pakilimai ir nuosmukiai sutampa. Prekyba krepšeliais[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] Prekyba krepšeliais angl. Kiekvieno krepšelio kaina apskaičiuojama pagal kelių instrumentų kainą, atsižvelgiant į šių instrumentų kiekį krepšeliuose.

Taip pat kaip ir porinės prekybos strategijose, kai santykio su slankiuoju vidurkiu skirtumas pasiekia numatytą dydį, įvykdomas visų instrumentų, sudarančių pirmą krepšelį, pirkimas ir vienalaikis visų antrą krepšelį sudarančių instrumentų pardavimas. Santykiams grįžus prie vidurkio įvykdomi atvirkštiniai pavedimai. Prekybos krepšeliais strategijų efektyvumas labai priklauso nuo momentinio instrumentų likvidumotodėl šios strategijos naudojamos tik labai likvidžiose rinkose.

Arbitražas[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] Arbitražas angl.

Algoritminė prekyba

Arbitrage  — daugiausia tai yra prekybos poromis atvejai, kai pora susideda iš vienodų arba tarpusavyje susietų aktyvų, kurių koreliacija beveik lygi arti vienetui. Atitinkamai, tokių instrumentų kainų santykis dažniausia bus beveik nekintantis. Arbitražo strategijų efektyvumas ypatingai priklauso nuo rinkos duomenų gavimo ir pavedimų išsiuntimo greičio, todėl arbitražą galima priskirti prie labiausiai nuo technologijų priklausomų algoritmų, reikalaujančių itin greitų ryšio kanalų bei šiuolaikinės prekybos infrastruktūros.

Dažnai tarp jų atsiranda nelygybė. Naudojimosi kainos nepastovumu strategija[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] Naudojimosi kainos nepastovumu strategija angl. Volatility Trading  — strategija, kai naudojamasi pasirinkimo sandorio opciono kainos priklausomybe iq pasirinkimo sandoris urdu numatomo bazinio aktyvo kainos nepastovumo angl. Tai reiškia, kad, nepasikeitus bazinio aktyvo kainai, opciono kaina tam tikru laiko momentu skirsis priklausomai nuo skaičiavimuose panaudoto bazinio aktyvo kainos nepastovumo — kuo didesnis numatomas aktyvo kainos nepastovumas, tuo didesnė opciono kaina.

Atitinkamai, prognozuojamam kainų nepastovumui augant opcionai nuperkami, o nepastovumui krintant — parduodami. Prekyba naudojantis kainų nepastovumu laikoma viena sudėtingiausių dėl matematinių skaičiavimų sudėtingumo. Žemo vėlavimo prekyba[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] Žemo vėlavimo prekyba veiksmų prekybos strategija. Low Latency Trading  — sekimo trendu strategijų modifikacija, kai parenkami du koreliuojantys finansiniai instrumentai ir stebint vieno bazinio instrumento kainos judėjimą prekiaujama kitu darbiniu finansiniu instrumentu, kurio kainos judėjimas šiek tiek atsilieka.

Trendo ieškoma labai mažuose laiko intervaluose, didelio likvidumo rinkose. Kartais prekiaujant pagal šią strategiją yra prekiaujama veiksmų prekybos strategija vienu darbiniu instrumentu, o kelių instrumentų krepšeliu. Tokiu atveju kiekvienas krepšelį sudarantis instrumentas koreliuoja su baziniu instrumentu.

Europos pramonės strategija: prioritetai, veiksmų planas ir priemonės

Šios strategijos efektyvumas priklauso tik nuo informacijos apie bazinio instrumento judėjimą gavimo greičio ir pavedimų įvykdymo spartos, todėl šiai strategijai įgyvendinti taip pat kaip ir arbitražo strategijoms reikalingi itin greiti ryšio kanalai bei šiuolaikinės prekybos infrastruktūros. Užbėgimo į priekį strategija[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] Užbėgimo į priekį strategija angl. Front Running  — strategija, kuri remiasi momentiniu instrumento likvidumu ir vidutine su šiuo instrumentu susijusių sandorių apimtimi rinkoje per tam tikrą laiką.

Strategijos esmė — pamačius vieną ar kelis pavedimus, kurių suminis dydis didesnis nei įprastinis, siūlyti keliais punktais mažesnę pardavimo ar didesnę pirkimo kainą nei siūlo minėtus pavedimus padarę rinkos dalyviai. Tokiu būdu padarytas pavedimas atsiduria prieš didelės apimties pavedimą pavedimus.

Rimi - RIMI imasi kainų mažinimo strategijos

Kai įvykdomas šią strategiją taikančio spekulianto pavedimas, spekuliantas padaro antrą pavedimą — jei prieš tai instrumentą įsigijo, dabar bando jį parduoti keliais punktais aukštesne kaina, o veiksmų prekybos strategija prieš tai jį pardavė — bando įsigyti vėl, tačiau žemesne kaina.

Naudojant šią strategiją, yra tikimasi, kad, kol bus vykdomas didelės apimties pavedimas, prieš kurį spekuliantas įsiterpė, dėl atsitiktinio kainos susvyravimo bus įvykdytas ir antrasis spekulianto pavedimas. Ši strategija tinkama, jei rinka yra labai likvidi, o sėkmingam strategijos įgyvendinimui reikalingi itin greiti ryšio kanalai bei šiuolaikinės prekybos infrastruktūros.

Kainų pasikeitimui nejautraus portfelio strategijos[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] Finansuose kainų skirtumui nejautrus angl. Delta-neutral portfelis yra tarpusavyje susijusių vertybinių popierių rinkinys, kurio bendra vertė nekinta, jei kiekvieno jį sudarančio vertybinio popieriaus vertė svyruoja nežymiai. Tokį portfelį paprastai sudaro pasirinkimo sandoriai opcionai ir juos atitinkantys vertybiniai popieriai, iš kurių gauti pelnai ir patirti nuostoliai kompensuoja vienas kitą, todėl bendra portfelio vertė nėra jautri kurio nors vertybinio popieriaus svyravimui ir ženkliai nekinta.

Kainos judėjimo link vidurkio strategija[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] Kainos judėjimas link vidurkio angl. Mean reversion yra matematinė teorija kartais naudojama prekyboje vertybiniais popieriais.

Jos esmė ta, kad tiek vertybinių popierių kainų viršūnės, tiek dugnai yra laikini ir kad kaina yra linkusi grįžti prie savo istorinės vidutinės kainos. Naudojant šią strategiją pirmiausia turi būti nustatomas atitinkamo vertybinio popieriaus prekybos laikotarpis, o tada skaičiuojama vidutinė kaina.

Kai vertybinio popieriaus kaina yra mažesnė už vidurkį, manoma, kad yra palankus laikas pirkti, tikintis, kad jo kaina kils, o kai kaina yra didesnė už vidutinę, tikimasi, kad kaina kris.

52014DC0527

Vidutinę vertybinio popieriaus kainą parodo slankieji vidurkiai — dažniausiai naudojamas paskutinių 20 dienų vidurkis. Taip pat populiarūs Yahoo! Finance, MS Investor, Morningstar ir kitų bendrovių sudaromi 50 bei dienų slankieji vidurkiai.

Veikimas[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] Priešingai įprastam investavimo būdui, kai veiksmų prekybos strategija vertė nustatoma vadovaujantis įmonės finansine būkle, naudojant algoritmines sistemas pirkimo bei pardavimo laikas, kaina bei vertė yra nustatoma grynai matematiškai pagal tam tikrą užduotą ar pasirinktą statistinį modelį.

Šie modeliai kuriami vadovaujantis statistinių duomenų apibendrinimu apdorojamu. Tam tikslui yra naudojami dideli duomenų kiekiai, kurie yra analizuojami specifiniu analitiniu programų, tokią kaip Matlabpagalba.

Dvejetainių opcionų strategija su kainos veiksmu

Vėlesniame etape šie duomenys yra struktūrizuojami, apjungiami į programą algoritmą bei testuojami realiose prekybos sąlygose. Paskutiniame etape yra suprogramuojami prekybos robotai programos atliekančios vienus ar kitus prekybos sandorius rinkoje. Tokiu būdu gautu prekybos rezultatai yra mažiau priklausomi nuo subjektyviu priežasčių, dėka ko ir gaunamas stabilus pelnas.