Profesinio mokymo programosĮ šias programas priėmimas nėra vykdomas, licencijos nėra išduodamos |

Profesijų darbo kvalifikacijos sistema ir darbo profesinis vadovas. Įvadas | Lietuvos profesijų klasifikatorius (LPK)

Rūta Jadzevičiūtė m. Koks vaidmuo ir atsakomybės tenka darbdaviui, visuomenės atstovui ar mokymo teikėjui, kuriant naujos kartos profesinį mokymą? Šie klausimai buvo pasiūlyti kaip diskusijos atspirtis, raginant diskusijos dalyvius ieškoti sprendimų, kaip būtų galima tobulinti profesinio mokymo sistemą Lietuvoje. Apie tai diskutavo Lietuvos socialinių tyrimų centro Darbo kaip atpažinti akcijų prekybos pasirinkimo sandoriais tyrimų instituto vadovas Boguslavas Gruževskis, Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centro direktorius Vytautas Petkūnas, Lietuvos pramoninkų konfederacijos Verslo aplinkos ir ekonomikos departamento ekspertas Raimundas Balčiūnaitis, Užimtumo tarnybos Veiklos ir valdymo departamento direktorė Giedrė Vitė ir Užimtumo tarnybos specialistė Vilija Milinienė.

Kad skiriama nepakankamai dėmesio profesinio mokymo sektoriui, matyt, sutiksime visi. Tai atsispindi tiek finansavime pagal procentą nuo BVP esame vieni paskutinių Europojetiek informacija žiniasklaidoje be Karaliaus Mindaugo profesinės mokyklos skandalo daugiau žinių nelabai ir buvotiek mokinių pasirinkimuose Lietuvoje dvigubai mažesnė dalis vidurinį išsilavinimą įgyja profesinėse mokyklose nei ES vidurkis. Neretai kalbama, kad profesinis mokymas nespėja prisitaikyti prie naujų poreikių.

Kadangi iš anksto tiksliai numatyti pokyčių nepavyksta, o išsigryninus poreikius, ilgai užtrunka, kol viskas pradedama įgyvendinti, neretai susidaro situacija, kai prisitaikome prie to, prie ko reikėjo prisitaikyti vakar ar net prieš 4 metus. Jau kelis metus rengiami profesiniai standartai ir vis grįžtama prie klausimo, ar jų išties reikia. Sukurti sektoriniai profesiniai komitetai, kurių vaidmuo ne visai aiškus.

Daug investuota į pameistrystės programą, tačiau ja naudojasi vos keli šimtai mokinių. Negana to, pažangios šalys, tokios kaip Vokietija ar Prancūzija, kurių mokymo modelius siekėme pritaikyti Lietuvoje, jau kalba, kad pameistrystė nėra tokia efektyvi, kaip tikėtasi. Atsižvelgiant į šį kontekstą, kyla klausimas, ar apskritai įmanoma sukurti profesinio mokymo sistemą, kuri, nepriklausomai nuo to, ar kalbame apie pramonės revoliuciją 4. Greitai prisitaikyti yra viena, o lanksčiai — kita.

Vertėtų tai atskirti. Kalbant apie greitą prisitaikymą, galime išskirti dvi dimensijas — kiekio ir kokybės. Kaip spręsti nepakankamo kvalifikuotų specialistų skaičiaus problemą?

Kaip pagrindinę priemonę išskirčiau profesinių mokyklų ir verslo struktūrų tarpusavio bendradarbiavimą. Kitaip kiekio nesureguliuosime — negalime priversti. Kad profesinio mokymo įstaigos galėtų kokybiškai sureaguoti į darbo rinkos poreikius, reikia sisteminių pokyčių. Pirmiausia, reikėtų palengvinti mokymo proceso reglamentavimo naštą. Antra, reikėtų turėti patikimą išorinių veiksnių pokyčių stebėsenos sistemą. Kalbu ne apie mokyklos lygmeniu inicijuotą stebėseną, o apie nacionalinę sistemą, įtraukiant visas profesines mokyklas.

Straipsnio autorius

Trečia, reikėtų numatyti galimybes operatyviai organizuoti mokytojų kvalifikacijos kėlimą. Galop, reikėtų turėti ir finansinius išteklius mokymo bazės atnaujinimui ir papildymui. Sutinku ne su visomis prielaidomis, kurios buvo iškeltos pradžioje. Pavyzdžiui, tai, kad trūksta informacijos žiniasklaidoje, — svarstytina. Vertingos medžiagos, gerų pavyzdžių tikrai yra. Ypač turint omenyje pastaruosius 2—3 metus, per kuriuos nuveikta daugiau negu per 15—20 metų prieš tai.

Problema yra ne informacijos stoka, o kokią informaciją daugiausia renkamės vartoti. Profesiniame mokyme dar tebėra nemažai neskaidrumo ir neadekvatumo. Tačiau situacija keičiasi. Ypač teigiamai vertinu pakeistą priėmimo į profesines mokyklas struktūrą. Anksčiau ji, galima sakyti, buvo atvirkščiai proporcinga darbo rinkos struktūrai.

teisėtų dvejetainių parinkčių signalai bd udirbti papildom pinig i nam internete

Ne visai sutinku, kad problemoms spręsti trūksta finansų. Mano galva, profesinio mokymo sektoriuje pinigų yra pakankamai.

Tik ar mes teisingai juos skirstome? Manau, kad didžioji dalis lėšų yra skiriama neefektyviam tinklui išlaikyti. Kadangi dauguma profesijos mokytojų, kaip rodo statistika, garbaus amžiaus, jų kvalifikacijos kėlimas problemos esmingai neišspręs.

  • 100 populiariausių dvejetainių variantų
  • Įvadas | Lietuvos profesijų klasifikatorius (LPK)
  • Dvejetainių parinkčių tikslumas
  • Свет звезд был слишком слаб, что6ы озарить многомильные пространства, лежащие в сотнях футах внизу.
  • Dabar noriu pradti udirbti pinigus internete
  • Верно, что в этом здании было очень много комнат и помещений, проникнуть в которые могли только летающие существа, но это вовсе не означало, что строители зданий и сами были крылаты.

Verčiau pinigus nukreipti į atlyginimo kėlimą, paskatas pritraukti naujų specialistų. Manau, kad kompetencijų trūksta ne tik mokytojų gretose, bet ir mokyklų vadovų korpuse.

  • Marvell akcijų pasirinkimo sandoriai
  • Naujos kartos profesinis mokymas Lietuvoje: koks jis? – Agenda
  • Prekybos centais atsargos
  • Я вижу, что возле них написаны какие-то названия, только вот ничего не могу разобрать.
  • Kriptovaliutų sisteminga prekyba
  • В тот же миг шелест генераторов перешел в рев, потрясший корабль - звук, вдвойне впечатляющий, ибо Элвин впервые слышал протестующий крик машин.

Ypač stinga asmeninės lyderystės. Būdamas Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos LINPRA prezidiumo nariu, puikiai jaučiu, kuo kvėpuoja mūsų inžinerinė pramonė, kokie spartūs pokyčiai vyksta, bandant suspėti į 4. Šiuos pokyčius profesinis mokymas visą laiką tiktai vysis. Kiek bebandytume planuoti priėmimus, valstybės kvotas ir t. Niekas prieš metus nežinojo, kad Visagine bus pusantro tūkstančio darbo vietų siūlanti įmonė.

Lietuvoje tiktai 27 proc. Europoje šis rodiklis vidutiniškai siekia apie 50 proc. Kas tie 27 proc.? Kokie tai mokiniai? Dešimtbalėje sistemoje jų pažangumo vidurkis — iki 4.

Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo modelis: tobulintini ir nauji aspektai

Tad ar galima tikėtis, kad šie mokiniai bus pajėgūs įsisavinti naujas profesijas? Visa gamyba automatizuojama, įmonės pilnos įrangos, kuri turi veikti. Jos įveiklinimas — tai profesinis lygmuo, o ne aukštųjų mokslų duona.

Aukštasis mokslas prasideda ten, kur kuriame naujas technologijas, naują žinojimą. Ar dabartiniai profesinių mokyklų mokiniai sugebėtų tapti programuotojais, mechatronikais ar elektronikais? Matyt, kad ne. Jie tikrai bus geri betonuotojai, tinkuotojai, virėjai, kirpėjai ar kiti rankų darbo profesijų specialistai.

Vis dėlto, norint atliepti rinkos poreikius, reikia įsisąmoninti, kad neužteks darbo rankomis, privalu gebėti mąstyti.

Manau, turėtume siekti, kad vidurinį išsilavinimą profesinio mokymo įstaigose įgytų 50 proc. Kodėl mokiniai visgi nesirenka profesinio mokymo?

Tai lemia akivaizdi sisteminė klaida. Taip jau atsitiko, kad Lietuvoje pagrindinė mokykla dešimtmetė prarado savo kontūrus, prasmę ir pačią idėją.

kaip investuoti į akcijų pasirinkimą indijoje eksporto diversifikavimo strategija ekonomikos augimui nigerijoje

Realybė yra tokia, kad pagrindinės mokyklos vaidmenį dabar perima progimnazija aštuonmetėkurią pabaigę mokiniai turi rinktis, kur mokytis toliau — kurioje gimnazijoje keturmetėje. O norint mokytis profesinėje mokykloje, reikia dar du metus palaukti, nes, kaip žinia, profesinio mokymo programos prasideda tik po dešimtos klasės. Kas pusę gimnazijos pabaigęs galėtų nuspręsti pereiti į profesinę mokyklą?

mokesčių režimo paskatų akcijų pasirinkimo sandoriai vlo akcijų pasirinkimo sandoriai

Tikrų tikriausia sisteminė klaida. Reikia aiškaus politinio apsisprendimo atskirti du srautus. Jeigu noriu būti akademiku, mokslininku, teisininku ar daktaru — einu į akademinę gimnaziją. O jeigu man patinka technologijos, paslaugos asmenims — renkuosi profesinio mokymo įstaigą.

Related posts

Jog srautai būtų lygiaverčiai, profesinėse mokyklose turime stiprinti vidurinio išsilavinimo kokybę. Dar trumpai apie profesijos mokytoją. Negalima lyginti profesijos mokytojo su profesijų darbo kvalifikacijos sistema ir darbo profesinis vadovas lavinimo mokytoju, pavyzdžiui, suvirintojo su lituanistu ar geografu.

dvejetainis auto prekybininko robotas kaip užsidirbti pinigų iš prekybos opcionais indijoje

Kai bendrojo lavinimo mokytojai rinkosi savo profesiją, jie galėjo modeliuoti savo gyvenimą, atlyginimą ir pan. O tas, kuris pro prekybos rodikliai būti, sakykime, suvirintoju ar programuotoju, irgi projektavo, kiek daugmaž uždirbs. Tad kas gi priverstų gerą suvirintoją ar programuotoją rinktis darbą profesinėje mokykloje už keleriopai mažesnį atlyginimą?

Mano siūlymas būtų mokėti diferencijuotai — verslo sektoriaus atlyginimo vidurkį regione. Lietuvoje profesijos mokytojų skaičius nesiekia dviejų tūkstančių, todėl valstybei tai net nebūtų didelė našta.

Žinoma, tai keltų vidinę įtampą švietimo sistemoje. Bet kitaip mes niekada nepritrauksime gerų profesionalų į profesinio mokymo įstaigas. O neturėdami kompetentingų mokytojų, profesiniame mokyme niekada nepasieksime gerų rezultatų. Kiek beinvestuotume pinigų, kiek bepirktume įrangos, kiek bestiprintume administraciją, viskas vis tiek priklauso nuo mokytojo.

Gali išmokyti tik tai, ką pats moki. Sutinku su daugeliu jau išsakytų dalykų. Manau, kad norint įveikti iššūkius, kylančius opcionų prekybos ekranas mokyme, pradėti vertėtų nuo mokytojo profesijos prestižo klausimo.

Tik tuomet, kai mokytoju tapti bus patrauklu, turėsime ir patrauklią profesinio mokymo sistemą. Stebime regionus ir tikrai matome, kokie tarp jų didžiuliai skirtumai, todėl sutikčiau su mintimi, kad profesijos mokytojams galėtų būti skiriamas vidutinis darbo užmokestis regiono verslo sektoriuje.

O greitesnės reakcijos į darbo rinkos pokyčius trūkumą būtų galima spręsti ir per neformalųjį profesinį mokymą. Labai svarbu nepamiršti stiprinti ir šią švietimo sistemos vietą. Dar atkreipčiau dėmesį į mokymo programų licencijavimo klausimą. Iš vienos pusės, taip, mokymo licencijavimo tvarka nėra lanksti.

Tačiau iš kitos pusės, tam, kad galėtume lanksčiai dalinti licencijas mokymo teikėjams, mokymo teikėjų tinklas turi būti pakankamai stiprus, kokybiškas ir skaidrus. Kol kas čia — daug netvarkos. Ne visi supranta, kaip reikia organizuoti formalųjį mokymą. Kitas dalykas — mokymo programas, manau, reikėtų tikrinti nuolat. Yra teikėjų, kurie vejasi, stengiasi, dirba kokybiškai.

Bet labai daug programų, kurios buvo patvirtintos prieš kelis dešimtmečius, iki šiol nebuvo atnaujintos.

bendrovės akcijų pasirinkimo sandorio kaina prekybos strategijos naudojant neuroninius tinklus

Antrinu minčiai, kad reikia daugiau profesinio mokymo sektoriaus stebėsenos. Tiesa, ne tik nacionaliniu, bet ir Europos mastu. Manau, turime įgyvendinti atviros profesinio mokymo sistemos modelį.

atmetimo žvakių kaiščių baro prekybos strategija kaskus opcionų prekyba

Kalbu apie mokyklų tinklo optimizavimą, specializuotą profesinį mokymą regionuose ir mokymo kokybės stiprinimą. Jeigu siekiame lankstaus profesinio mokymo, taip pat turime nepamiršti didinti mokinių ir mokytojų mobilumo — sudaryti galimybes moksleiviams pasiekti geresnes mokymo bazes bei skatinti profesijos mokytojų laisvą judėjimą tarp profesinio mokymo įstaigų. Mano požiūriu, regione mokymo centrai turėtų būti ne specializuoti, o priešingai — daugiafunkciniai. Jeigu norimos specialybės nerandama regione, išvykstama kitur.

Tačiau išvykę, jie tikriausiai į regioną nebegrįš, galbūt net šalį paliks. Kaip ir minėjau, negalima numatyti, koks verslas įsikurs regione.

  1. Dėl darbo rinkos profesinio mokymo reglamentų
  2. Раз, несмотря на окрики Хилвара, Криф умчался, чтобы присоединиться к своим дальним родичам.
  3. Лишь когда он повзрослел, и скрытые воспоминания о предшествующих жизнях хлынули потоком, он принял роль, на которую давным-давно был обречен.

Grįšiu prie to, kad visgi didžiausia koncentracija turi būti į patį profesijos mokytoją. Kaip pasielgė suomiai?

Naujoji Lietuvos profesijų klasifikatoriaus struktūra parengta siekiant tiksliau adaptuoti atnaujintą šio tarptautinio profesijų klasifikatoriaus versiją ISCO, nes jis yra vienas iš tarptautinių darbo statistikos standartų, atspindintis bendras darbo pasaulio tendencijas bei tarptautinę profesijų klasifikatoriaus taikymo patirtį. Naujasis LPK paremtas panašiai apibūdinamų Lietuvos profesijų bei darbų analize ir atspindi nacionalinės darbo rinkos struktūrą. Rengiant šio klasifikatoriaus profesijų sąrašą, buvo atsižvelgta į nacionalinius išsilavinimo reikalavimus, teisės aktus, reglamentuojančius profesinę veiklą, Lietuvos profesijų klasifikatoriaus naudotojų įmonių, įstaigų, organizacijų, taikančių LPK poreikius. Profesijų klasifikatoriaus sąvokos ir sandara atitinka ISCO, kad būtų lengviau atlikti parengiamuosius darbus, leisiančius profesijų statistiką lyginti tarptautiniu mastu. Ji paremta dviem pagrindinėmis sąvokomis: darbu ir kvalifikacija.

Jie padarė tris dalykus. Pirma, įpareigojo profesijos mokytojus turėti ne žemesnį negu magistro laipsnį. Antra, suteikė mokytojui autonomiją. Suomijoje apibrėžta tik tai, ką mokytojas turi pasiekti. O kokiu keliu jis tai pasieks — jo pasirinkimas. Trečia, pradėjo mokytojams mokėti šalies atlyginimų vidurkį.

Verslas, kaip patarėjas, dalyvavo mokomosios bazės ir įrangos pirkimuose, rūpinosi, kad tai, kas perkama, būtų aktualu. Tad, atrodo, jau daug nuveikta, stiprinant ryšius su verslo bendruomene.

Dar tikrai ne viskas padaryta.

Profesinio mokymo programosĮ šias programas priėmimas nėra vykdomas, licencijos nėra išduodamos |

Dažnai tėra įsivaizdavimas, kad verslas dalyvauja, kai iš tiesų jis nėra įtraukiamas į sprendimų priėmimą. Tačiau susitarti būtina. Vienas svarbiausių dalykų verslui — prognozuojama aplinka. Norėtųsi nuoseklaus, toliaregiško požiūrio. Dalis verslo jau tikrai yra pasirengęs kokybiškam bendradarbiavimui, ypač per pameistrystę.

Pratęsiant apie pameistrystę, yra įvairių jos modifikacijų. Tačiau tikiu, kad geriausia, kai vėliavą iškėlusi profesinio mokymo įstaiga, o mokymo laikas, praleidžiamas darbo vietoje ir mokymo įstaigoje, dalinamas proporcingai. Vokietijoje yra priimta, kad 30 proc.

Tačiau tai nereiškia, kad įmonė ruošia žmogų sau, konkrečiai darbo vietai. Pastebėsiu dar ir tai, kad pameistrystė reikalinga tada, kai ekonomika auga, kai trūksta kvalifikuotos darbo jėgos. Profesijų darbo kvalifikacijos sistema ir darbo profesinis vadovas vos tik ištinka ekonomikos nuosmukis, pirmieji, kurie atleidžiami iš darbo, yra būtent pameistriai.

Tada vėl grįžtama prie mokymo mokyklose.